Dar neįvedusi į gardą, pradedu nuo Lastridėlio rankioti daiktus. Šis susidomėjęs stebi mane, vargstančią su gūnios užsegimu. Kadangi žirgelis švarus, nevalau, tik perbraukiu sulipimus ties pavarža, iškrapštau kanopas, iššukuoju karčius bei uodegą.
- Skubu, mažiuk. Šiandien aš nenusiteikus žaisti,- pasakau Lastričiui, kai šis pastumia mane snukučiu.
Krepšyje susirandu apsaugas ir užsegu jas ant plonų kojų, tada uždedu pobalnį, gelį ir balną. Užsegu pavaržą ir visus lipukus. Užmaunu kamanas ir susegioju dirželius. Ištraukiu karčius, nusigrudusius po karūnėle.
- Na va. Pasiruošią.
Pasiimu šalmą ir steką ir išsivedu ryžiką į lauką, ten užlipu ir mes kartu nužingsniuojame į konkūro aikštę.
Parsivedu Lastridą į gardą. Balnas jau kabo prie gardo, kaip ir bintai. Belieka nuimti kamanas.
- Šiandien tikrai drąsus buvai prieš tą gigantišką mūrą.- paduodu skanėstą.- Turiu eiti mažiukai.
Paduodu dar vieną obuolių skonio suspaustą skanėstą ir išeinu.